Tik su Juo .



Į upę suteka šaltiniai,
Į jūrą teka upės,
Dangaus vėjeliai pirmutiniai,
Kur tik pažvelgsi supas;
Ir niekam vienišam nemiela,
Visur visi po du,
Dvi sielos virsta viena siela.
Kodėl ne aš ir tu?

Žiūrėk, kalnai bučiuoja dangų,
Bangelė bangą glosto;
Sesuo gėlė brolelį brangų
Užmigdo ir apklosto.
Ir saulei mielas žemės vardas,
Ir mėnuo štai virš sodų;
Ko būtų šis švelnumas vertas,
Jei ne mane bučiuotum?

Šį eilėraštį įkėliau nebereikalo , šiandien prisiminiau akimirkas su Juo . . .

Kai būdavom Jis, Aš ir visata aplinkui mus. .

Bent man taip būdavo , be laikas užmiršt ir tuos prisiminimus paleisti vėjais.. .

Neverta kentėt ir liet ašarų dėl to kuris jų nevertas . .

Noriu užmiršt ir nueit toli nuo jųų . .

Aš žinau, kad tai yra laibai kvaila ir banali mintis, ar svajonė.

Beetttt :

Norėčiau Jo lūpas pajausti dar kartą , paskutinį kartą.

Saldžiųų jum mielieji . ;***