Parodysiu Jums kelias nuotrupas iš 2012 metų. : )
Keli išvaizdos pokyčiai . ^^
Patyriau draugų meilę, tokią kurios dar nebuvo mano gyvenime. : *
Štai JUMS mano mielieji
Įsižeidė vėl vyresni
Ir bartis, ir grūmoti šoka:
Ne taip tu, jaunas, gyveni!
O aš taip gyvenu, kaip moku.
Lazdom baksnoja dėdės: štai
Tu ne su tais draugais draugauji,
Draugystė netikra tatai, -
O mano rankoj – lapų sauja…
Ir bartis, ir grūmoti šoka:
Ne taip tu, jaunas, gyveni!
O aš taip gyvenu, kaip moku.
Lazdom baksnoja dėdės: štai
Tu ne su tais draugais draugauji,
Draugystė netikra tatai, -
O mano rankoj – lapų sauja…
O man užtenka pinigų,
Kiek rudeninis vėjas duoda.
Aš nenusiperku draugų -
Ir neparduodu.
Kiek rudeninis vėjas duoda.
Aš nenusiperku draugų -
Ir neparduodu.
Buvo akimirkų saldžių. :
... bet patyriau ir karčių
Dieną gerinančių dalykų ...
Vakarais užpuldavo mūza mane. : >
O dienos gale būdavo malonu numigti kartu su širdžiai maloniais dalykais. :
Visu tuo noriu pasakyti, kad džiaukitės gyvenimu, kaip tik galit, net smulkiausiais dalykais,nes paskui galit apsigręžti ir suprasti, kad padarėt ko nereikėjo, bet džiaugsitės tuo..
Gyvenimo akordai
Menka, ką tu vien protu žymi –
Būtį reikia minti širdimi…
Kai dailidė medį kirs ir droš,
Skiedros, drožlės beržu nebeoš…
Rožės žiedas tiriamas sukruš,
O lašely marios nesuūš…
Saulė, žydris, vakaro žara –
Amžiuos nieko atskiro nėra…
Skyrium – vėjas, žaibas, debesis,
Bet širdims į audrą jie susis…
Kas dar skiria gymį nuo mirties,
Neįžengs į pokylį būties…
Ir žmogus tik tąsyk atsidus,
Kai jo širdžiai skausmas bus saldus.
Gyvenimo akordai
Menka, ką tu vien protu žymi –
Būtį reikia minti širdimi…
Būtį reikia minti širdimi…
Kai dailidė medį kirs ir droš,
Skiedros, drožlės beržu nebeoš…
Rožės žiedas tiriamas sukruš,
O lašely marios nesuūš…
Skiedros, drožlės beržu nebeoš…
Rožės žiedas tiriamas sukruš,
O lašely marios nesuūš…
Saulė, žydris, vakaro žara –
Amžiuos nieko atskiro nėra…
Amžiuos nieko atskiro nėra…
Skyrium – vėjas, žaibas, debesis,
Bet širdims į audrą jie susis…
Bet širdims į audrą jie susis…
Kas dar skiria gymį nuo mirties,
Neįžengs į pokylį būties…
Neįžengs į pokylį būties…
Ir žmogus tik tąsyk atsidus,
Kai jo širdžiai skausmas bus saldus.
Kai jo širdžiai skausmas bus saldus.